Ilgai laukti Pasimatymo įspūdžiai

Sveiki,

Puslapio administratorė atsiprašo, kad užtruko. Gyvenimo permainos sutrikdė kasdienybę. Kita vertus, laukiau kolegos motociklininko Pauliaus (kaip visi jį žinome, Jaruko) minčių. Tačiau vaikinas buvo drovus: "Niekam neįdomios Jaruko mintys." Bet esu tikra, gyvenimas parodys, kaip labai jis klysta. ;)

Tai tokia įžanga ne atsitiktinai. Džiaugiausi, kad mano minčiai susiburti Paulius pritarė iš karto. Du metai, kaip SuJAWA.lt iniciatyva jau suka motoriuką, klibina varžtus ir mėlyno dūmo žinią burzgina sviete. Tad ėmėmės mažų, bet vis dėlto organizacinių reikalų. Laikiausi pagrindinio "principo": tai turi būti žavinga, su polėkiu ir linksma. Vadinasi, nešlifuosim lipdukų ar diplomų iki tobulumo, kol kas neieškosime ir rėmėjų... Pirmas pasimatymas, buvau tikra, nebus tobulas, bet bus tikras. Ir parodys, ar yra reikalingas.

Ką gi. Jis buvo ir yra reikalingas. Susirinko kone 20 Jawų! Vaikinai atsivežė ir paneles - o rytai ir naktys jau nebebuvo šilti. Tas jausmas buvo nenusakomas - matyti tiek gražių žmonių, besišypsančių ir lengvai "trenkų" jawistų (o tai yra įspūdingas komplimentas šiame skubančiame pasaulyje), susirinkusių pasibūti kartu ir kažką šaunaus, įdomaus nuveikti.

Žinojau viena: pasivažinėjimas bus orientacinis ir tikrai ne asfaltu. Ir kokia buvau laiminga, kad daugeliui (o gal ir visiems) jis labai patiko! Štai ir JAWA: per žvyrą, smėlį, rudens jau spalvinamą mišką, posūkius ir duobes lakioja su popieriniais žemėlapiais rinkdami punktus! Labai norėjosi ir pačiai dalyvauti lygiomis teisėmis...

Tiesa, turėjome pasiruošę ir daugiau rungčių vakarui, bet nebespėjome visko. Kas skirstėsi, kas sušalę lėkė į kavinę pasišildyti ir prie laužo susirinko vėliau...

Ir turiu pripažinti: ne aš turėjau vesti koloną. Pagal mano kruopščiai sustyguotą planą, turėjo būti "gidas", aprodantis vietines įžymybes. Tačiau turbūt pati prisišnekėjau - juk sakiau, kad renginyje bus improvizacijos. Tad tik išleidus dalyvius į "varžybėles" sužinojau, kad koloną teks vesti man. O to niekada nedariau :) Atleiskite, elegantiškosios Senutės, už greitį. Tikrai nemaniau, kad lekiu! Tačiau ačiū už galimybę: išmokau šią pamoką.

Na, o kas buvo įstabiausia? Pradedant nuo užgimusios minties, gero mėnesio mintijimo ir pasiruošimo, lūkesčių ir "strategavimo" iki išaušusio ryto, kai prieš kelias dienas peršalusi (lakiojau su savo enduro) "privalėjau" atlaikyti šį gražų renginį?

Jau minėjau: įstabiausia buvo dalyvių gausa ir jų laimingos akys. Įstabiausia buvo ir žavingas orientacinis pasivažinėjimas miške. Ir dar kai kas.

Apdovanojimai. Turiu mintyje ne tik diplomus ar Jaruko šauniai sukurtus "trofėjus". Po visu šituo slypėjo kur kas daugiau.

Diplomuose ir lipdukuose "važiuoja" mano pieštas Mariaus "Motoveržliarakčio" JAWA motociklas: kadaise su juo ir jo broliu važinėjomės kartu. Vėliau keliai kiek išsiskyrė... 

O pirmų trečių vietų "trofėjai" buvo pagaminti iš Jaruko ir mano Jawučių stūmoklių. Kaip sakė latviai, nuskynę antrąją vietą, "tai beveik kaip dovanoti širdį". Tad manoji (dvi) nukeliavo Gintarui - Panevėžio Jawistų klubo vadui bei tapo padėka Obliui (Motokempingas "Škilietai") už pagalbą. Pauliaus "širdys" atiteko pirmosios vietos laimėtojui Rokui (su lopšeliu!) ir Aldžiui, Andriui bei Aigarui iš Latvijos.

Štai šis faktas man buvo pats svarbiausias. Nors jis neapčiuopiamas, jį jaučiu "ore". Nors esame maža šalis, jau turime bent tris JAWA motociklų gerbėjų "bruzdėjimus", veikiančius atskirai. Ir tai gerai! Svarbu tik, kad bendrautume ir geru žodžiu vienas kitą minėtume. 

Tad pirmasis Pasimatymas įvyko. Planuokitės ir atvykite - Antrasis vyks kitų metų antrąjį rugsėjo savaitgalį, ir taip kiekvienais metais, kol važiuosime Jawomis. O juk važiuosime, tiesa? 

Ačiū visiems atvykusiems! 

Nors kalbu nedaug, popieriuje mintis galėčiau ilgai guldyti. Bet šiam kartui tiek. 

P. S. Nuotraukų galerija - facebook paskyroje