Veiksmas
vyksta 1968 metais Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos sostinėje Vilniuje. Valentas ir Bronė Jogėlai jau trys
metai kaip susituokę. Šeimai reikia transporto priemonės Jawos, bet kaip gaut
tokį deficitinį motociklą.
Valentas, kaip dabar sakoma,
supainioja viešus ir privačius interesus, ir nuveža į prekybos bazę du maišus
bulvių. Tai ne šiaip sau maišai, o kyšis bazės darbuotojai, kuri pasižada jį
informuoti, kada gaus Jawas.
Prabėgus keliolikai dienų suskamba
telefonas ir jau minėtoji moteriškė praneša, kad šiandien, tai yra šeštadienį,
atvažiuoja traukinys su penkiasdešimčia naujutėlaičių Jawų. Dvidešimt penkios
vieno cilindro ir tiek pat dviejų cilindrų.
Nieko nelaukę Valentas su Brone nuskuba
į stotį. Tenai renkasi vis daugiau būsimų pirkėjų. Jau nebeaišku kas šitoj
eilėj pirmas, o kas paskutinis. Tad bendru susitarimu sudaromas sąrašas, visi
pasirašo. Dabar niekas „neįlys“ be eilės.
Kad krovikai greičiau iškrautų –
pirkėjai jiems „sumeta“ po du rublius. Gaunasi 100 rublių suma (vėl piktybiškas,
bet įprastas tarybinių įstatymų pažeidimas).
Pagaliau iškrauta, bet po 16 valandos.
Taigi per vėlu. Jawos išvežamos į Naujosios Vilnios bazę ir šiandien nebus
pardavinėjamos, baigėsi parduotuvės darbo laikas. Negana to, įtampa auga. Atsiranda
kažkokie vyrai su anksčiau sudarytu sąrašu. Laimei, jie sutinka sąrašus sujungt,
nes Jawų turėtų užtekt.
Sekmadienio ankstyvas rytas. Visi
renkasi prie parduotuvės su nauju, bendrai sudarytu, dviejų komandų pirkėjų sąrašu.
Parduotuvė šiandien ir pirmadienį nedirbs, tad sutariama budėt dieną ir naktį
dviem žmonėm po valandą. Keičiantis, sąrašą perduot vieni kitiems. Vietoj
pirkėjo gali budėt tik sutuoktinis ar sutuoktinė. Giminėms, pažystamiems ar
artimiesiems draudžiama.
Išaušta pirmadienio rytas. Būsimi
pirkėjai budėdami keičia vieni kitus, tačiau atsiranda neaiškių tipų, kurie
neįrašyti į sąrašą drįsta trainiotis apie parduotuvę ir tikisi nusipirkt Jawą.
Kaip paaiškėja, tai pardavėjų giminaičiai ir draugai.
Iškviečiamas pažystamas milicininkas,
kuris kartu budi su tikraisiais, į sąrašą įtrauktais pirkėjais ir prižiūri
viešąją tvarką.
Išaušta antradienio rytas. Pirkėjai,
griežtai laikydamiesi sąrašo stoja į eilę, parduotuvėje sumoka pinigus, gauna
čekį ir patenkinti važiuoja į Naujosios Vilnios prekybos bazę atsiimti
motociklo.
Jeigu vertingiausias vynas - išlaikytas
vynas. Tai brangiausia Jawa - sunkiai gauta Jawa.
Bet mūsų istorija tuo nesibaigia.
Valentas pravažiavęs 800 km. nutaria motociklą parduot.
Norėčiau, gerbiamas skaitytojau,
atkreipt tamstos dėmesį, kad mūsų herojus aukščiausios (ketvirtos) kategorijos
vairuotojas, per mėnesį uždirbantis 88 rublius. O Jawą pardavus pavyksta
uždirbt 200 rublių. Kaip gi nesusigundysi iškarto gaut dviejų mėnesių
atlyginimą.
Po to viskas kartojasi nuo pradžios. Du
maišai bulvių, telefono skambutis į namus, traukinių stotis, stovėjimas eilėje,
parduotuvė, bazė ir vėl nauja Jawa.
Šiai Jawai Baltarusijos TSR sostinėje
Minske pavyksta nupirkt naują priekabą. Pravažiuojama virš 1000 km. ir vėl
pelningai parduodama, nes jauna Jogėlų šeima gauna paskyrą motociklui „URAL
M-63“. Tai ne šiaip sau motociklas, o kelioninis, su keturtakčiu varikliu ir priekaba.
Uralą privalu registruoti ne tik „Valstybinėje automobilių inspekcijoje“, bet
ir kariniame komisariate, nes karo atveju jis privalo atitekti Tarybinei armijai.
Bet apie tai papasakosiu internetinėje svetainėje suuralu.lt. Jeigu tokia kada nors atsiras.
pasakojimą
užrašė Egidijus iš Šventežerio
