2015/10/26

Kaip vilniečiai septintajame dešimtmetyje Jawas pirko

      Veiksmas vyksta 1968 metais Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos sostinėje Vilniuje. Valentas ir Bronė Jogėlai jau trys metai kaip susituokę. Šeimai reikia transporto priemonės Jawos, bet kaip gaut tokį deficitinį motociklą.
          Valentas, kaip dabar sakoma, supainioja viešus ir privačius interesus, ir nuveža į prekybos bazę du maišus bulvių. Tai ne šiaip sau maišai, o kyšis bazės darbuotojai, kuri pasižada jį informuoti, kada gaus Jawas.
          Prabėgus keliolikai dienų suskamba telefonas ir jau minėtoji moteriškė praneša, kad šiandien, tai yra šeštadienį, atvažiuoja traukinys su penkiasdešimčia naujutėlaičių Jawų. Dvidešimt penkios vieno cilindro ir tiek pat dviejų cilindrų.
          Nieko nelaukę Valentas su Brone nuskuba į stotį. Tenai renkasi vis daugiau būsimų pirkėjų. Jau nebeaišku kas šitoj eilėj pirmas, o kas paskutinis. Tad bendru susitarimu sudaromas sąrašas, visi pasirašo. Dabar niekas „neįlys“ be eilės.
          Kad krovikai greičiau iškrautų – pirkėjai jiems „sumeta“ po du rublius. Gaunasi 100 rublių suma (vėl piktybiškas, bet įprastas tarybinių įstatymų pažeidimas).
          Pagaliau iškrauta, bet po 16 valandos. Taigi per vėlu. Jawos išvežamos į Naujosios Vilnios bazę ir šiandien nebus pardavinėjamos, baigėsi parduotuvės darbo laikas. Negana to, įtampa auga. Atsiranda kažkokie vyrai su anksčiau sudarytu sąrašu. Laimei, jie sutinka sąrašus sujungt, nes Jawų turėtų užtekt.
          Sekmadienio ankstyvas rytas. Visi renkasi prie parduotuvės su nauju, bendrai sudarytu, dviejų komandų pirkėjų sąrašu. Parduotuvė šiandien ir pirmadienį nedirbs, tad sutariama budėt dieną ir naktį dviem žmonėm po valandą. Keičiantis, sąrašą perduot vieni kitiems. Vietoj pirkėjo gali budėt tik sutuoktinis ar sutuoktinė. Giminėms, pažystamiems ar artimiesiems draudžiama.
          Išaušta pirmadienio rytas. Būsimi pirkėjai budėdami keičia vieni kitus, tačiau atsiranda neaiškių tipų, kurie neįrašyti į sąrašą drįsta trainiotis apie parduotuvę ir tikisi nusipirkt Jawą. Kaip paaiškėja, tai pardavėjų giminaičiai ir draugai.
          Iškviečiamas pažystamas milicininkas, kuris kartu budi su tikraisiais, į sąrašą įtrauktais pirkėjais ir prižiūri viešąją tvarką.
          Išaušta antradienio rytas. Pirkėjai, griežtai laikydamiesi sąrašo stoja į eilę, parduotuvėje sumoka pinigus, gauna čekį ir patenkinti važiuoja į Naujosios Vilnios prekybos bazę atsiimti motociklo.
          Jeigu vertingiausias vynas - išlaikytas vynas. Tai brangiausia Jawa - sunkiai gauta Jawa.
          Bet mūsų istorija tuo nesibaigia. Valentas pravažiavęs 800 km. nutaria motociklą parduot.
          Norėčiau, gerbiamas skaitytojau, atkreipt tamstos dėmesį, kad mūsų herojus aukščiausios (ketvirtos) kategorijos vairuotojas, per mėnesį uždirbantis 88 rublius. O Jawą pardavus pavyksta uždirbt 200 rublių. Kaip gi nesusigundysi iškarto gaut dviejų mėnesių atlyginimą.
          Po to viskas kartojasi nuo pradžios. Du maišai bulvių, telefono skambutis į namus, traukinių stotis, stovėjimas eilėje, parduotuvė, bazė ir vėl nauja Jawa.
          Šiai Jawai Baltarusijos TSR sostinėje Minske pavyksta nupirkt naują priekabą. Pravažiuojama virš 1000 km. ir vėl pelningai parduodama, nes jauna Jogėlų šeima gauna paskyrą motociklui „URAL M-63“. Tai ne šiaip sau motociklas, o kelioninis, su keturtakčiu varikliu ir priekaba. Uralą privalu registruoti ne tik „Valstybinėje automobilių inspekcijoje“, bet ir kariniame komisariate, nes karo atveju jis privalo atitekti Tarybinei armijai. Bet apie tai papasakosiu internetinėje svetainėje suuralu.lt. Jeigu tokia kada nors atsiras.

                                                                                      pasakojimą užrašė Egidijus iš Šventežerio

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą